AŽIOTAŽAS DĖL MAISTO MOKYKLOSE

Požiūris iš Anti-age (profilaktinės) medicinos pozicijų

Dr. A. Mickonas

Nuo pat Hipokrato laikų medicina žino apie maisto poveikį sveikatai, todėl dar neseniai ligoninėse pacientams buvo skiriama iki 14 skirtingų dietų. Tačiau ligoninių virtuvės buvo uždarytos ir maistas buvo tiekiamas konteineriuose. Darželiai ir mokyklos pradėjo eiti tuo pačiu keliu. Todėl Sveikatos ministerijos sveikos mitybos iniciatyva yra svarbus žingsnis. Ne vaistai, bet maistas yra pirmoji ligų gydymo ir svarbiausia sveikatos išsaugojimo sąlyga.

Kaip maistas ligoninėse virto „lėktuviniu“

Mityba veikia sergančiųjų pasveikimą – apie tai kalbėjo Hipokratas, todėl ligoninėse jau prieš šimtą metų egzistavo skirtingos dietos. Prieš 20-25 metus rekomendacijose ligoninėms, pagal jų profilį, figūravo 12-14 dietų.

Nors mūsų šalis siekia demokratijos ir įvairovės, ligonių maitinimo sistemoje per pastaruosius 20 metų vyko atvirkštinis procesas: meniu ir dietų minimalizacija. Atėjo „lėktuvinio“ maisto laikai. Tai nutiko tada, kai ligoninių vadovybės, norėdamos sumažinti rūpesčių ir atsakomybės naštą, atsisakė ligoninės virtuvių ir dietologų. Maistą ligoniams atveždavo konteineriuose visiems vienodą; skyrėsi tik sergantiems diabetu arba pacientams prieš ir po operacijų. „Lėktuvinis“ maistas buvo nepatrauklus, neskanus, atšalęs. Visai neseniai apie maisto kokybę ligoninėse žiniasklaidai raportavo patys ligoniai, buvo bandoma pagerinti situaciją. Iš kitos pusės, ligoninė - ne restoranas. Svarbiausia - nebadauti :)

„Kuo čia dėtas maistas?“

Mityba turi įtaką ligų vystymuisi ir gali būti naudojama kaip prevencijos priemonė. Biorevital klinikoje, jau 10 metų nuo įkūrimo dienos, savo pacientams skiriame individualius mitybos planus, kurie padeda jiems pasveikti. Ir po tiek metų daugelio pacientų požiūris į mitybą nepasikeitė.

Kiek pašaipų, replikų ir bandymų ginčytis tenka išgirsti: „kuo čia dėtas maistas?!“ Nes vieniems pacientams atsitiko baisiausia, kas tik galėjo nutikti – gydytojas  uždraudė saldumynus! Kitiems pacientams nesvarbu, kad raudonuoja ir lupasi oda, krenta plaukai, kad išbandė visus kremus ir įmanomus vaistus, aplankė net ekstrasensus. Interneto forumuose jie kursto abejones mūsų klinikos metodika tokiems pat žmonėms, galvojantiems, kad gydymas – tai tik tablečių rijimas. Jie atsisakė mūsų gydymo, nes, jų įsitikinimu,  gydymas neturi nieko bendra su mitybos įpročiais. Jie ieško pigaus ir stebuklingo vaisto, nesuvokdami, kad pigiausias ir stebuklingas vaistas yra maistas

Kartą tėvams skaičiau paskaitą apie peršalimo ligų profilaktiką. Ligų, nuo kurių prasideda visos kitos ligos! Kalbėjau ir apie vaikų mitybą. Po kelių dienų sutikau paskaitoje buvusią mamytę, kuri iš šaukė tartum iš sielos gelmių: „Daktare, o jūs ragavote, kokią arbatą vaikams duoda darželyje? Tai ne arbata, tai sirupas!“

Kaip gydytojas, kuriam rūpi, kad pacientas iš tiesų pasveiktų, arba aplamai nesirgtu, iš pradžiu nustebintas, bet veliau pritariu Sveikatos ministerijos žingsniams įvesti "sveiką" mitybą darželiuose ir mokyklose. Ar ji "sveika" – dar klausimas, vadinčiau ją subalansuota. Bet tai yra pirmas žingsnis  ligų profilaktikoje, apie kurį senai visi pamiršo! Tačiau vėl girdimi nepatenkintų balsai. Tačiau, jei mūsų pacientams klinikos filosofija netinka, jie gali rinktis kitas gydymo įstaigas. Bet mokyklas ir darželius rinktis gali ne visi. Kodėl ministerija kartoja mūsų žingsnius bet jau valstybės mastu, ir kodėl toks ažiotažas dėl maisto ugdymo istaigose? Kodėl neramūs tėvai, kad jų vaikai nevalgo? Ko nenumatė ministerija?

Vaiko nevalgymas – sveikatos sutrikimo požymis

Būdamas ne tik anti-aging (prevencinės) medicinos specialistas, bet visų pirma tėvas, neteikdamas reikšmės „lėkštės dizainui“, pirmiausia užduočiau klausimą: kodėl mano vaikas nevalgo? Nevalgo daržovių? Tik pasitikslinu: nevalgo mokykloje, darželyje ar aplamai blogas apetitas? Ar tai nėra negalavimo pasekmė? Ar tai nėra dar neišryškėjusio negalavimo požymis? O negalavimų spektras labai platus: nuo įvairių rūšių kraujo silpnumo iki onkologinių susirgimų. Pastarąjį privalau paminėti, nes vaikų onkosusirgimų nemažėja. Tačiau apie tai nekalbėsime, nes ši sritis prevencinei medicinai nepriklauso. Prevencines medicinos tikslas daug sudėtingesnis nei onkologijos. Todėl, kad prevencinės medicinos atveju, ligos dar niekas nemato, neranda ir dažniausiai nieko nesupranta. Bet jeigu specialistas atpažįsta problemą ir skiria tinkamą gydymą, pacientas pasveiksta. Onkologinės ligos atveju visiems viskas aišku, nes matosi navikas. Tik neaišku, ar pacientas pasveiks?

Kodėl prevencinė medicina kažkur pradingo?

Dėl ligos pradžios neaiškumo ir nepastebimumo prevencinė medicina jau baigia išnykti, apsiribojant posakiais: nerūkyk, negerk alkoholio, bijok saulės ir panašiai. Dar drumzlina sąmonę ufonautiniais genetiniais tyrimais, lyg nesuprastų, kad būtent maistas – dažniausias faktorius populiacijoje, kuris įtakoja genų mutacijas.

Štai ir gaunasi, kad prevencinės medicinos oficialiai nėra – nėra tokios specialybės! Bet kartu ji yra visur, ne tik medicinoje. Kaip "eteris"! Su tuo ir susidūrė ministerija, kardu bandydama nugalėti debesį. Ministerija rūpinasi vaikų sveikata. Jai žinoma statistika, kad sveikų jaunuolių, baigusių mokyklas, lieka vis mažiau ir mažiau. Reikėtų bent pamaitinti vaikus sveiku maistu!

Tačiau skirtingi žmonės turi skirtingus receptorius ir skirtinga medžiagų apykaitą, todėl vienodo, visiems sveiko maisto nėra ir negali būti!

Pasirinkimo laisvė – labai svarbi

Kad tai suprastumėte, pateiksiu vieną paprastą pavyzdį. Įsivaizduokime dvi absoliučiai naujas mašinas tik su skirtinga „medžiagų apykaita“: viena turi benzininį, o kita - dyzelinį variklį. Jei naudosime aukščiausios kokybės kurą, bet vietoj benzino įpilsime dyzelį, arba atvirkščiai- sugadinsime variklius. Taip pat yra ir su maistu. Yra 4 pagrindiniai, 6 kombinuoti mitybos planai ir dar skirtingi prie įvairių ligų – daugiau nei 12 ligoninės dietų variacijų. Kaip suprantate, galima paskęsti problemoje. Aišku, kad mokyklos ar darželio ligonine nepaversi, bet nors kokį minimalizmą pasirinkimui pasiūlyti reikėtų. Maisto įvairovė turi ypač didelę reikšmę. Kasdien negalima valgyti to paties maisto: šiandien sveikas maistas poryt jau gali būti nebesveikas.   

Vėlyvųjų viduramžių kronikose, analizuojant kunigaikščių rūmų maisto pirkimo knygas, tyrinėtojai atrado, kad racionas siekdavo iki 400 įvairių maisto produktų, pradedant įvairiausios rūšies mėsa ir baigiant gausybe miško uogų ir augalų. Šiuolaikinio žmogaus racionas sukasi aplink 20, o kartais vos 10 produktų. Darykime išvadas!

Liaupsės virėjoms

Sveikos mitybos specialistai teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos dėl mitybos mokyklose ir darželiuose yra teisingos. Vadinasi, viskas priklauso nuo rekomendacijų vykdytojų – įstaigų administracijos ir virėjų.

O, virėja! Kokia vis dėl to nemenka politinė figūra! Net utopinio komunizmo statytojas Leninas putodamasis reikalavo, kad kiekviena virėja turi dalyvauti valstybės politiniame gyvenime. Lietuvoje jo balsas tikrai buvo išgirstas :). Tačiau apie virėjus nieko blogo pasakyti negaliu ir nenoriu. Atvirkščiai, papasakosiu vieną istoriją, kuri iliustruoja, kiek daug priklauso nuo virėjos. Ir ne tik „lėkštės dizainas“, bet ir visuomenės gerovė.

Mokiausi Maskvoje aspirantūroje ir teko nuomotis butą, kaip paaiškėjo vėliau, pas virėją. Tai buvo geros dūšios, labai ramaus būdo 76 metų moteris Ana ir jos vyras Aleksandras, taip pat virėjas. Abu jie pokario laikais baigė tą patį kulinarijos technikumą, dirbo viename darbe. Baigusi technikumą, gavo paskyrimą dirbti didžiulėje valstybinės koncertų organizacijos valgykloje. Valgyklos direktorius su maisto gaminimu neturėjo nieko bendra. Tai buvo nomenklatūros statytinis, kuris, užimdamas tokias pareigas, kasdien išgyvendavo stresą. Pradedant kilmingų lankytojų nusiskundimais ir baigiant aukštų politinių organų dėmesiu. Nuo streso jis sirgo skrandžio opalige, taip sunkiai, kad negalėjo nieko valgyti: bet koks maistas išprovokuodavo skrandžio skausmus, jokie vaistai ir gydytojai nepadėdavo. Gultis „po peiliu“ direktorius nenorėjo. Anai pasidarė gaila direktoriaus ir ji pradėjo jį gydyti: nuoširdžiai kasdien gamino jam specialų maistą.  Kaip gaila, kad nebeprisimenu visų  smulkmenų, nes man tuo metu galvoje buvo tik onkologija. Pamenu tik tiek, kad kiekvieną rytą ji kepdavo jam kiaušinienę ant grietinės. Buvo keista, dėl to tą faktą ir prisimenu,  nes nebuvau girdėjęs, kad kas nors taip keptų kiaušinius (kažkas panašaus į Keto-dietą?). Direktorius buvo dėkingas Anai už pasveikimą. Tai buvo aukščiausios kvalifikacijos virėja.

Tik nepriimkite „kiaušinienės ant grietinės“ recepto kaip panacėjos. Tai tik gydomosios maisto sistemos dalys. Kiekvienas iš šios istorijos padarys savo išvadą. Tačiau ji neprieštarauja medicinos tėvo Hipokrato posakiui:  tegul maistas bus kaip vaistas! Bet ne atvirkščiai.

Dr. Aleksas Mickonas – ORL - galvos ir kaklo chirurgas, mokslų daktaras, 20 metų dirbęs onkologu-chirurgu ir jau 10 metų dirbantis prevencinės, anti-aging medicinos srityje, „Biorevital“ klinikoje. www.biorevital.lt

Kaip mus rasti



 

Vilnius

Biorevital klinika
Pelesos g. 7 (šalia geležinkelio stoties)
Tel. 8 655 32645


 

Kaunas

Ąžuolyno sveikatos centras
K. Petrausko g. 40, 4 kabinetas
Tel. 8 674 47746

 

Gydytojai

MDr. Aleksas Mickonas

Dirba: Vilniuje, Kaune