Dažnai sergantys vaikai (DSV)

Daugelis motinų yra girdėjusios gydytojus sakant neįprastą diagnozę: dažnai sergantis vaikas. Dažniausiai su tokiu terminu susiduriama prieš vaikui einant į darželį arba lopšelį. Už tokios abstrakčios diagnozės paprastai slepiasi dažnai pasikartojančios „peršalimo ligos“ arba ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Situacija gerai pažįstama: kas mėnesį mama sloguojantį, kosintį ir karščiuojantį vaiką atveda pas pediatrą, o šis skiria tokį pat gydymą, kaip praėjusį kartą. Viso to išdava – niekaip nepraeinanti sloga, neaiškus užsitęsęs kosulys, alergija vaistams, nesibaigiantys nedarbingumo pažymėjimai motinai ar tėvui. Ir, suprantama, galiausiai vaiko ambulatorinėje kortelėje atsiranda kokios nors lėtinės ligos (lėtinio bronchito, sinusito ar kt.) diagnozė.

Kada galima teigti, kad vaikas iš tiesų yra dažnai sergantis? Mokslininkai tvirtina, kad dažnai sergančiu galima vadinti tokį vaiką, kuris:

  • gimė sveikas,
  • neturi lėtinių ligų, bet
  • per metus 4 – 6 ir daugiau kartų serga (ūminėmis ligomis).

Šie kriterijai iš dalies priklauso nuo vaiko amžiaus, tačiau iš esmės tinka bet kokio amžiaus vaikams.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad dažnai sergančių vaikų daugėja. Kokios priežastys lemia šias nepalankias tendencijas?

Priežastys:

  • Imuniteto sutrikimai

Daugelis motinų netgi neatkreipia dėmesio, kad kūdikystėje buvęs sveikas ir stiprus jos mažylis, sulaukęs 1,5 metų, pradeda be perstojo sirguliuoti: sloguoja, kosti, blogai valgo. Dėl tokios būklės jau ne pirmą kartą tenka atidėti vaiko skiepijimą. Tokių pasikeitimų priežastis – imuniteto sutrikimai. Sulaukus 1 – 1,5 metų prasideda aktyvus vaiko imuniteto formavimasis. Jei tuo metu vaikas patenka į nepalankias sąlygas (pavyzdžiui, pradeda lankyti vaikų darželį ir nuolat „pasigauna“ virusinę infekciją), jo imunitetas nebesugeba prisitaikyti prie padidėjusio krūvio ir palūžta. Prasideda nesibaigiančių ligų maratonas, kuris dar labiau sekina imuninę sistemą.

  • Nepalankus psichologinis ir socialinis mikroklimatas šeimoje

Vaiko sveikatai didelės reikšmės turi šeimoje, namuose įgyti higienos įpročiai ir sugebėjimai, kuriuos jis atsineša  į vaikų darželį ar lopšelį. Jei namuose vaikas rankas plovė vieną kartą per dieną, nėra pagrindo tikėtis, kad darželyje greitai pasikeis ir rankas plaus prieš kiekvieną valgymą. Higienos, kaip ir kitokių vaiko įpročių, formavimuisi didelę įtaką daro tėvų pavyzdys, todėl vaikams nuo mažumės reikia rodyti tik labai gerus sveikos gyvensenos pavyzdžius.

  • Netinkamas elgesys

Kai kurie vaiko elgsenos įpročiai gali būti žalingi sveikatai ar bent potencialiai jai nenaudingi. Jau kūdikis turi pradėti suprasti, kas yra gerai, o kas blogai.

Blogai: dėti į burnytę žaislus ar nukritusi ant grindų žinduką, žemes, smėliuką.

Gerai: nusisukti nuo kosinčio vaiko ar suaugusiojo, grįžus po pasivaikščiojimo į patalpas įeiti tik tuomet, jei uždaryti langai ir orlaidės, nėra skersvėjo. Patirtis rodo, kad maži vaikai labai greitai įsisavina sveiko elgesio įgūdžius ir netgi pradeda jų mokyti kitus vaikus.

  • Besaikis vaistų vartojimas

Šiais laikais visuomenėje labai populiarūs vaistai ir priemonės, žadančios pirkėjui greitą „pasveikimą nuo visų ligų“. Tai ir įprastiniai farmakopreparatai, ir homeopatiniai vaistai, ir kitokios medžiagos. Tėvai su dideliu entuziazmu perka visa tai, kas reklamuojama per žiniasklaidą, skrajutėse ar vaistinėse. Tėvus galima suprasti: tėvai nori, kad vaikas greičiau pasveiktų, ir jie galėtų eiti į darbą.

Dažnas gydytojas galėtų paliudyti, jog ne kartą yra girdėjęs motinas sakant: „Daktare, vaikui nupirkau tokį vaistą T*, jis toks brangus, nes turbūt labai geras?. Tik vaistas nepadeda.

Kas belieka gydytojui daryti? Tik palinguoti galvą ir paklausti mamos: „O kodėl jūs nepasitarėte su gydytoju prieš pirkdami tokį brangų vaistą?  Galėjote bent paskambinti, paklausti. Kas padaryta, jau padaryta. Tačiau aš primygtinai jūsų prašau, kad be gydytojo nurodymo neduotumėte vaikui jokių vaistų, tuo labiau šitokių, neaiškios kilmės, kaip tas, kurį jūs pirkote“.

Aprašyta situacija galima sakyti banali, bet ji, deja, pakankamai dažna. Visais laikais netrūksta žmonių, norinčių pamokyti, kaip reikia gydytis. Patarimų, kaip greičiau pasveikti negaili močiutės, draugės, kaimynai, bendradarbiai ir netgi visai nepažįstami žmonės, kaip antai bendrakeleiviai. Nė vienas jų neprisiima atsakomybės už galimas rekomenduojamo gydymo pasekmes. O pasekmės gali būti labai sunkios: alergija, ryškus sveikatos pablogėjimas, netgi, kraštutiniu atveju, mirtis. Net jei išvengiama sunkių pasekmių, nusivylimas preparatu perauga į nusivylimą visais vaistais ar medicina apskritai.

Medicinos profesionalų užduotis, ne tik apsaugoti vaikus nuo ligų ir susirgusius efektyviai gydyti, bet ir pakeisti tėvų mąstymą: padėti jiems suprasti, jog "ne visa yra auksas, kas auksu žiba". Daug žadanti vaistų TV reklama ir nebūtinai jums padės tai, kas padėjo kaimynui.

Vaistų sukeltos ligos (vaistaligė) tampa didele visuomenės sveikatos problema ir iššūkiu sveikatos priežiūrai. Tablečių, antibiotikų ir įvairiausių cheminių preparatų kultas nustelbė šimtmečius gyvavusią nemedikamentinės liaudies medicinos tradiciją, netgi tapo daugelio tautų etnokultūros dalimi. Antibiotikai visuomenei pristatomi kone kaip venintelė priemonė. Tai daroma taip aktyviai įtikinėjant, kad nejučia pradedi stebėtis, kaip žmonija neišmirė tais laikais, kai antibiotikų dar nebuvo? Besaikio ar nepagrįsto antibiotikų vartojimo pasekmės akivaizdžios – daugėja gydymui atsparių mikroorganizmų, vis sunkiau gydyti netgi paprasčiausias infekcijas. Apie nepagrįsto antibiotikų vartojimo žalą specialų pareiškimą yra paskelbusi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tarptautiniai ekspertai primygtinai siūlo vaikams antibiotikus skirti tik išimtiniais atvejais, kai iškyla pavojus vaiko gyvybei. Mūsų klinikos patirtis įrodo, kad optimaliai išnaudojus nemedikamentinio gydymo galimybes, laikantis nustatyto režimo ir užtikrinus tinkamą priežiūrą namuose, antibiotikoterapija dažniausiai nėra reikalinga. Dauguma į mūsų kliniką atvykstančių vaikų jau 8 - 9 kartus buvo gydyti antibiotikais ir vis nesėkmingai, nes liga po kurio laiko atsinaujindavo. Žinoma, jog 10 – tą kartą skirti jiems antibiotikų būtų neefektyvu, nes jie ir vėl nepadėtų. Šie vaikai turėtų būti gydomi remiantis visiškai kitais diagnostikos ir gydymo principais.

Dažnai sergančio vaiko gydymas BIOREVITAL klinikoje

Pradedame nuo teisingos diagnozės nustatymo. Gali kilti klausimas: kam reikalinga tiksli diagnozė? Juk nėra esminio skirtumo, ar vaikas serga ūmine virusine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, peršalimo liga ar gripu. Visų šių ligų sukėlėjai – virusai, specialaus jų gydymo nėra, nes antibiotikai virusų nenaikina. Todėl visos šios ligos poliklinikose gydomos vienodai. Reikia turėti omenyje, kad vaiko organizmas skirtingai reaguoja į virusų ir bakterijų sukeltas infekcijas. Atskirti virusinę ligą nuo bakterinės gali padėti specialus kraujo tyrimas - CRP, o dar geriau kraujo biomikroskopija.  Kraujo biomikroskopija gali parodyti uždegimo aktyvumą, išplitimą, netgi ligos sukėlėją. Tik įvertinus šiuos tyrimus įmanoma parinkti efektyvų gydymą, dietą, normalizuoti vandens, elektrolitų ir mineralinių medžiagų balansą. Todėl toks tyrimas būtinai atliekamas dažnai sergantiems vaikams mūsų klinikoje. Tik sukoregavus maisto medžiagų pusiausvyrą ir homeostazę, įmanomas saugus ir veiksmingas dažnai sergančio vaiko gydymas bei pasikartojančių ligų perspėjimas.

Informacija, pateikta šiame straipsnyje, yra Biorevital klinikos intelektinė nuosavybė. Kopijuoti ir skelbti be klinikos sutikimo griežtai draudžiama. 

Kaip mus rasti

Vilnius

Biorevital klinika
Švitrigailos g. 1-104
Tel. 8 655 32645

Kaunas

Ąžuolyno sveikatos centras
K. Petrausko g. 40, 4 kabinetas
Tel. 8 674 47746

 

Gydytojai

MDr. Aleksas Mickonas

Dirba: Vilniuje, Kaune