Kaip geriausiai šalinti apgamus?

Kaip pasirinkti tinkamą apgamų šalinimo būdą ir kodėl taip skiriasi jų kainos? Kokių padarinių galima sulaukti pasirinkus netinkamą šalinimo būdą? Ar galima šalinti apgamus - ar jie dėl to netaps piktybiniais? Ar galima odos darinius šalinti vasarą, ar neliks pigmentinių dėmių?

Kalbiname bioterapijos ir revitalizacijos centro BIOREVITAL gydytoją, galvos-kaklo chirurgą, estetinės medicinos specialistą, medicinos mokslų daktarą A. Mickoną.

Gydytojau, jūs nuo 1992 metų šalinate apgamus ir kitus odos darinius, prieš tai penkiolika metų dirbote Galvos-kaklo chirurgu ir chirurgu-onkologu Onkologijos institute, vėliau Grožio Institute, Biorevital klinikoje. Ar lietuviai šiandien labiau rūpinasi veido estetika nei anksčiau? Koks, jūsų nuomone, pirmasis žingsnis link veido estetikos ir grožio?

Galiu atsakyti pagal tendencijas, kurias stebime klinikoje. Šiandien vidutinio amžiaus arba netgi jaunos moterys labai jaudinasi dėl veido raukšlių – prašo jas panaikinti ar bent jau palyginti odą, kad raukšlės būtų mažiau matomos. Pacientės įsitikinusios, kad raukšlės sendina, ypač paryškėjusios raukšlės apie lūpas, o jų atsikračius veidas būtų daug jaunesnis ir patrauklesnis, tačiau kažkodėl nekreipia dėmesio į greta raukšlių ar net pačioje raukšlėje besikerojančias išaugėles, papilomas, nors jos labiau nei pačios raukšlės kenkia veido estetikai. Kai moters paklausiu, ką darysime su šiomis išaugėlėmis, ji nuoširdžiai nustemba: „O argi jas reikia šalinti? Jų turiu  nuo vaikystės, jos man visai netrukdo!“ Kodėl moteris negali pakęsti raukšlių, tačiau daugybinių ataugėlių tarsi nepastebi? Savo klinikoje atlikome pacienčių apklausą. Paaiškėjo, jog kas antra mūsų klientė nežinojo, kad veido odos išaugas ir neestetiškus apgamus galima nesunkiai pašalinti. Trečdalis pacienčių sakė veido odos papilomų turinčios seniai – pripratusios prie jų, be to, kažkur girdėjusios, kad veido odos darinių „geriau neliesti“. Dauguma neprieštarautų odos darinių iš veido pašalinimui, tačiau baiminasi pasiliksiančių randų. Ir tik nedidelė dalis moterų pripažino, kad odos dariniai darko estetinį veido vaizdą, išduoda senėjimą, gali būti sveikatos sutrikimo požymis, todėl juos reikėtų šalinti. Todėl prieš atliekant raukšlių lyginimo ar kitokias grožio procedūras, pirmiausia rekomenduočiau atsikratyti veido estetiką darkančių darinių. Tai būtų pirmasis žingsnis veido estetikos link. 

Ką išduoda apgamai veide? Ar apgamai gali būti sveikatos sutrikimo požymis?

Prisiminkime pasakas. Jose fizinį ir dvasinį blogį įkūnijantys personažai, pavyzdžiui, raganos, vaizduojami su veidą bjaurojančiomis odos išaugomis – didžiule karpa ant nosies. Toks blogio įvaizdis nėra atsitiktinis ar be pagrindo. Turėtume žavėtis ir stebėtis mūsų protėvių išmintimi ir pastabumu. Rytų medicinoje nuo seniausiųjų laikų daug dėmesio buvo skiriama veido dariniams, išaugoms, karpoms. Jų lokalizaciją vidaus organų meridiano atžvilgiu bandyta sieti su tam tikrų organų funkcijos ir sveikatos sutrikimais. Vėlesniais amžiais, iš senovės gydytojų patirties, išsirutuliojo moksliškai pagrįsta disciplina fiziognomika.

Šiuolaikinės fiziognomikos požiūriu, veido darinių, karpų atsiradimas nėra atsitiktinis reiškinys. Kaip veido raukšlės nusako žmogaus emocines savybes - pagal lokalizaciją, formą ir kitus požymius jas galima suskirstyti į pasipūtėlių, prisitaikėlių, pikčiurnų, pavyduolių ir kitokias raukšles, taip patyręs fiziognomikos specialistas sugeba išgauti svarbios informacijos apie paciento sveikatą iš kiekvieno veido odos darinio – karpos, apgamo ar pigmentinės dėmelės. Ir tai ne burtai ar ekstrasensorika, bet neuro-embriologijos ir susijusių mokslų dėsniai.

Dažnai pacientai bijo šalinti apgamus, nes yra girdėję, kad jų liesti negalima – kad dėl to jie gali tapti piktybiniais?

Nuomonė, kad įtartinų apgamų geriau iš viso neliesti, labai populiari. Šis požiūris klaidingas. Jo ištakos siekia XX amžiaus 7-ąjį dešimtmetį JAV, Dž.F.Kenedžio prezidentavimo laikus. Tuo metu labai išpopuliarėjo nailoniniai maudymosi kostiumėliai, o kartu su jais – „šokoladinės mulatės“ kultas. Žmonės ėmė masiškai lankytis paplūdimiuose ir degintis saulėje, siekdami egzotiško įvaizdžio. Kartu vis daugiau pacientų plūdo pas kosmetologus (ne gydytojus!), prašydami pašalinti saulės spindulių sukeltas pigmentines odos dėmes ar paryškėjusius apgamus. O šalinami tada jie buvo prišaldant skystu azotu. Po to stipriai išaugo piktybinių melanomų atvejų. Ir suprantama kodėl – juk kosmetologai nėra kvalifikuoti ištirti apgamo kilmės.  Iš to gimė mitas, kad apgamų geriau iš viso neliesti. Bet liūdniausia yra tai, kad melanoma ar kuri kita navikinė odos liga neatpažįstama ar laiku nediagnozuojama dėl pasirinkto netinkamo specialisto, per mažos specialisto patirties ar patikimos įrangos nebuvimo.

Jūs vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjote šalinti odos darinius moderniausiu, randų nepaliekančiu prietaisu Surgitron. Kodėl kai kurie pacientai vis dar renkasi apgamus šalinti „senoviniais“ būdais – operacija, degina lazeriais ar skystu azotu?

Apgamus galima panaikinti dvejopai: tiesiog išpjauti arba pašalinti siekiant geriausio kosmetinio efekto. Išpjauti, nušaldyti, prideginti apgamą yra paprasčiausia – tam nereikia didelio meistriškumo ir patirties. Kas kita jį pašalinti maksimaliai profesionaliai, prieš tai įvertinus odos gijimo potencialą, būtiną šalinamų audinių plotą, parinkti tinkamiausią metodiką, kuri metų metus buvo kuriama ir išbandoma žymiausių pasaulio gydytojų, pažangiausiose klinikose, naudojant pažangiausią įrangą ir instrumentus. Išmintingas žmogus tai supranta ir priima teisingą sprendimą, pasirinkdamas efektyviausią ir saugiausią gydymo būdą. Kiti renkasi „ kas pigiau“ ir gali lemtingai suklysti. Iš savo praktikos, moteris, norinčias pašalinti veido odos darinius, galiu suskirstyti į dvi grupes. Pirmąsias pavadinčiau realiai arba blaiviai mąstančiomis, norinčiomis ir sugebančiomis valdyti savo gyvenimą ir išvaizdą. Antrosios grupės moterys pasižymi liguistu taupumu, šykštumu sau, todėl dažniausiai tampa nepavykusių medicininių eksperimentų aukomis. Papasakosiu keletą atvejų iš savo medicininės praktikos, kad žinotumėte, kokios skaudžios gali būti nevykusio pasirinkimo pasekmės.

Pirmasis atvejis – apie odos darinio šalinimą nuo nosies skystu azotu. 28 metų moteris daug metų ant nosies galiuko „nešiojo“ darinuką. Jos draugė, medikė, patarė kreiptis į mūsų kliniką, kurioje anksčiau jai pačiai sėkmingai buvo pašalintas veido darinys. Tačiau 60 eurų kainuojanti šalinimo procedūra šiai merginai pasirodė per brangi ir ji pasirinko 50 litų kainuojančią alternatyvą – skysto azoto krioterapiją. Pasekmės buvo apgailėtinos: skystas azotas išgraužė ne tik žirnio dydžio odos darinį, bet ir po ja esančią nosies sparno kremzlę – jų vietoje liko žiojėti krateris. Bet tai dar ne pabaiga... Krioterapijos sukelto audinių defekto gydymas – audinių transplantacija pacientei taip pat pasirodė pernelyg brangus malonumas. Ir ji pakartotinai kreipėsi į kliniką, kurioje buvo atlikta krioterapija. Ten audinių defektą jai mėgino gydyti įvairiais būdais, tačiau nesėkmingai. Pacientės veide iki šiol matosi neprofesionalaus gydymo pasekmė – ant nosies galiuko matomas veidą darkantis ryškus įdubimas. Estetiniam veido darinių šalinimui krioterapija – netinkamas pasirinkimas. Jis nesaugus ir negali užtikrinti estetinio rezultato, nes čia naudojamas skystas azotas,  kurio temperatūra siekia beveik  -200°C. Naujausiais duomenimis, krioterapija skystu azotu gali būti taikoma ne daugiau kaip 3 procentam chirurginės patologijos atvejų. Netgi gydant padų karpas šio metodo efektyvumas menkas, be to, po atliktos šalčio procedūros pacientus vargina žaizdelių paraudimas, skausmas, šlapiavimas, kraujavimas. Tai blogina gyvenimo kokybę, trukdo laisvai vaikščioti, judėti.

Kitas atvejis apie dėmelės šalinimą nuo veido lazeriu.  Universiteto dėstytoja, pagal savo šeimos gydytojo rekomendaciją, kreipėsi į vieną iš Santariškių klinikų, norėdama pašalinti ant veido besi

formuojančią dėmelę. Pasak pacientės, šeimos gydytoja visaip išgyrė minėtą kliniką, ten dirbančius gydytojus ir lazerio terapiją. Kuo baigėsi jos apsilankymas šioje klinikoje akivaizdžiai matome šioje nuotraukoje.  

 

 

Nusivylusi pacientė man kalbėjo, kad po visko savo šeimos gydytojos net matyti nenori. Po tokio „patarimo“ ji nebegalinti ja pasitikėti. Beje, už „gerą patarimą“ pacientė dar prieš dėmės šalinimą gydytojai atsidėkojo 100 litų honoraru. Taigi, už 100 litų moteris „nusipirko“ randą veide ir didžiulį stresą.

Dar klaidingiau, kai žmonės odos darinius šalina pas kosmetologą arba sugalvoja pasišalinti patys. Vienos didelės Vilniaus ligoninės slaugytoja nusprendė pašalinti daug metų ant nosies augusią karpą. Pacientės netenkino įvairiose sostinės klinikose nustatytos karpos šalinimo paslaugų kainos, todėl ji nusprendė gydytis pati: vaistinėje nusipirko „kalnų ugniažolės“ ir ja „pridegino karpą“. Tačiau pasekmės buvo apverktinos: išdegė ne tik karpa, bet ir duobė nosyje. Pacientės paklausiau: kodėl visame pažangiame pasaulyje karpos, apgamai ir kiti dariniai gydomi modernia aparatūra ir apskritai, kodėl tokia aparatūra išvis sukurta, jei užtektų karpą patrinti ugniažole? Vaistinėse parduodami „kalnų ugniažolės“ tirpalai tekainuoja 2-3 eurus, tačiau jie yra mažai veiksmingi ir ne visada pajėgūs pašalinti netgi mažyčių pažasties papilomų. Deja, tai, ką toji moteris naudojo karpai šalinti, buvo paprasčiausias organinės rūgšties tirpalas, su ugniažole neturintis nieko bendra.

Taigi, galima daryti išvadą, kad dažniausiai žmonės renkasi odos darinių šalinimą pagal kainą? Kodėl taip skiriasi odos darinių šalinimo kainos? Ką daryti, jei odos darinio šalinimas man yra per brangus?

Dirbdamas privačioje praktikoje, komentarų dėl gerybinių auglių šalinimo kainos iš pacientų išgirstu labai dažnai. Bėda ta, kad žmonėms dar sunku persiorientuoti iš socialistinės nemokamos medicinos požiūrio, nors demokratinėje valstybėje gyvename jau dvidešimt penkerius metus. Nėra pasaulyje tokios sveikatos priežiūros sistemos, kuri garantuotų visas nemokamas medicinos paslaugas, įskaitant ir gerybinių navikų pašalinimą. Lietuvoje „nemokamai“ gydomi tik piktybiniai navikai, sudėtingos ar retos ligos, taip pat nemokama skubi medicininė pagalba. Taigi, net poliklinikoje už odos darinių šalinimą teks mokėti. Kaina bus mažesnė nei privačioje klinikoje, tačiau čia naudojami šalinimo būdai negarantuoja kosmetinio efekto, nes tokiai aparatūrai valstybė pinigų neskiria. Kosmetinės būklės tiesioginio pavojaus ligonio gyvybei nekelia, todėl joms prioritetas neteikiamas.

Didelėje klinikoje įranga nebūtinai bus geriausia ir teikiamų paslaugų kokybė nebūtinai bus aukščiausia, net jei ten dirba labai geri specialistai, nes čia didelės eksploatacijos sąnaudos, kurios iškelia paslaugų kainą. Tačiau rinktis gydytoją pagal mažiausias paslaugų kainas – pati blogiausia idėja. Tiems, kurie atkakliai ieško „pigiausio varianto“, gali pasisekti, bet šita sėkme jie ilgai nesidžiaugs: gydymui bus naudojamas pigus kinietiškas švirkštas, pigiausias, bet dažnai įvairių komplikacijų sukeliantis, anestetikas (nuskausminamieji), pigus skalpelis, lazeris ir visa tai atliks „nebrangus“ specialistas, kurio diagnostikos įranga irgi pigi, o kartais... nėra jokios. Arba klinikos labai reklamuoja turimą įrangą, nes paprasčiausiai neturi daugiau kuo pasigirti. Aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas dangstomas aparatūros įsigijimu.

Jei kvalifikuotas kosmetinio defekto gydymas atrodo per brangus, patarčiau geriau nedaryti nieko, negu daryti bet kaip. Tai auksinė universali taisyklė. Kita vertus, jei kosmetinė problema žmogui kelia dvasinį diskomfortą, jos sprendimą galima atidėti ateičiai, kol bus sutaupyta reikalinga pinigų suma. Tačiau čia kalbu tik apie kosmetinių defektų šalinimą. Jei jūsų apgamas ar ataugėlė kelia jums bent menkiausių įtarimų, būtina pasirodyti specialistui. Ir ne bet kokiam.

Jūs kalbate apie piktybinius apgamus?

Taip. Prisimenu vieną labai liūdną atvejį. Tai buvo 2010 metais. Rengiausi į JAV vyksiantį Melanomos tyrėjų draugijos (Society of Melanoma Research) kongresą. Iki lėktuvo pakilimo buvo likusios kelios valandos, kai paskambino netoli mūsų klinikos esančios vaistinės vedėja ir paprašė priimti  jos pažįstamą vyrą, kuriam neseniai buvo pašalintas apgamas. Kadangi skubėjau į oro uostą, apžiūrėti pacientą pažadėjau tik grįžęs iš Amerikos.

Bostone vykusiame kongrese tada skaičiau pranešimą apie bioterapijos taikymą prieš operacinį melanomos gydymą, siekiant sumažinti naviko piktybiškumą. Melanomos gydymas ir diagnostika panaši į „rusišką ruletę“: kokį gydymą taikyti aišku tik po naviko pašalinimo, o diagnostikos metu gali būti padaryta lemtingų klaidų. Pavyzdžiui, apgamas palaikomas melanoma ir pacientui paskiriama chemoterapija, nuo kurios kartais net mirštama. Tokių atvejų pasitaiko visame pasaulyje, neišvengta jų ir Lietuvoje. Todėl mūsų klinikoje atliekami eksperimentiniai ir klinikiniai bioterapijos tyrimai sudomino net vieną žymiausių Amerikos onkodermatologų, Niujorko medicinos universiteto klinikos vadovą, profesorių Džordžą Lipkiną (George Lipkin), kuris linkėjo juos tęsti ir plėtoti.

Tačiau grįžęs iš Bostono išgirdau liūdną žinią – pacientas, kurį ketinau apžiūrėti po komandiruotės, jau mirė. Pacientas, medicinos visuomenėje gana žinomas žmogus, kreipėsi į vieną Vilniuje populiarią kliniką, kur jam lazeriu buvo pašalintas apgamas. Aplinkybes, kodėl apgamas buvo netirtas iki operacijos, arba buvo tirtas nekvalifikuotai – man nežinomos. Tik žinoma, kad dermatologas, šalinantis apgamą su lazeriu, pacientą užtikrino, kad apgamas nepiktybinis ir nerimauti nėra ko. Bet, praėjus keletui mėnesių, vyras eidamas paslydo, nugriuvo ir susimušė nugarą. Ant nugaros atsirado mėlynių, kurios ne tik nemažėjo, bet netgi didėjo, plėtėsi, įgaudamos keistą poodinių mazgų pavidalą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad visa paciento nugara nusėta melanomos metastazių. Mėginta jas šalinti chirurgiškai, bet gydymas buvo nesėkmingas, ir, praėjus porai savaičių, ligonis mirė.  Po šio paciento, kuris buvo sveikatos apsaugos sistemos atstovas, mirties, ir buvo išleistas sveikatos ministro įsakymas prieš šalinant apgamus ištirti dermoskopu.
 

Jei apgamą norime panaikinti, ar galima jį šalinti vasarą, ar neliks pigmentinių dėmių? Ar geriau šalinti rudenį?

Šis požiūris taip pat labai paplitęs, tačiau jis ne tik klaidingas, bet net ir potencialiai pavojingas: esą apgamus ir pigmentines odos dėmes geriausia šalinti rudenį, kai sumažėja saulės šviesos, nes tuomet pašalinto darinio vietoje oda neparuduos. Tuo remiantis, gydymas nepagrįstai atidėliojamas, prarandama brangaus laiko.

Iš tiesų, ne saulė ar metų laikas lemia pigmentacijos po darinio pašalinimo atsiradimą, o šalinimo metodas, aparatūra ir, svarbiausia, gydytojo kvalifikacija. Jei žaizdelė po apgamo pašalinimo nesugyja mėnesį ar du, beveik garantuota, kad odoje liks randų ar hiperpigmentacijos dėmelių. Savo pacientams po apgamo pašalinimo mes patariame tik 2 savaites nevykti į pietų kurortus, Turkiją, Egiptą ir pan.  Šalinti ar nešalinti apgamą ir kada tai daryti, turi spręsti ne pacientas, o specialistas, prieš tai visapusiškai įvertinęs apgamą, taip pat privalomai patikrinęs dermoskopu. Tai padaryti įpareigoja Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Tik dermoskopu galima atpažinti ankstyvus apgamo pakitimus, įvertinti augimo ir rizikos potencialą, galimą piktybėjimą. Tik po ištyrimo galimą nustatyti, ar apgamas nekelia pavojaus.

Ar tenka taisyti kitų gydytojų padarytas klaidas – randus?

Pastaraisiais metais mūsų klinika tokių pacientų sulaukia vis dažniau: pacientai prašo panaikinti nuo veido randus, atsiradusius po įvairių odos darinių šalinimo kitose įstaigose. Kaip pasakojo pacientė vardu Violeta, įstaigoje, kurioje jai šalino apgamą, buvo paaiškinta, kad ją operavęs gydytojas ten nebedirba, nors internete pateiktoje informacijoje jis ir toliau reklamuoja savo paslaugas. Violetai buvo pasiūlytas kitas specialistas, kuris, suprantama, už papildomą nemenką mokestį, sutiko jai padėti: randui išnaikinti prireiktų 5 nepigių lazerio terapijos seansų. Rando gydymas gali kainuoti nuo 30 iki 200 procentų brangiau nei pačio apgamo šalinimas. Pacientė pasirinko kliniką dėl teikiamų nuolaidų, o už viską teko sumokėti trigubai.

O kaip jūs žiūrite į tendenciją, kad, įpratę gauti nuolaidas parduotuvėse, žmonės nori tokių pačių nuolaidų ir medicinos paslaugoms?

Į medicinos įstaigų rinkodarą, kai pacientai–klientai viliojami nuolaidomis, siūloma žiūrėti įtariai. 2013 metais Kaune vyko užsienio medicinos marketologo seminaras, kuris, turėdamas tarptautinę patirtį, sakė, kad akcija medicinos įstaigoje – tai nesėkmės ir problemų ženklas. Akcijos gali būti taikomos įvairių prekių pardavimui, pavyzdžiui, maisto produktams su pasibaigusiu galiojimu. Tačiau medicinos paslaugos visų pirma susijusiu su gydytojo kompetencija ir naujomis medicinos technologijomis, kuriuos lyginti su besibaigiančio galiojimo prekėmis būtų tiesiog nusikaltimas. Turėtų kilti abejonių ir nuogąstavimų, kad pacientui už mažesnę kainą gali būti „pakištas“ mažiau kvalifikuotas specialistas, senesnė ar nepatikima aparatūra ar prastesnis vaistas.

Tai kaip pasirinkti tinkamą specialistą odos darinių šalinimui?

Gerų gydytojų daug, o pasirinkti reikia geriausius – profesionalius, įgudusius, kūrybingus. Pašalinti veido odos darinius nėra paprastas darbas, kaip gali atrodyti iš šalies. Maža fiziškai juos likviduoti – tai reikia padaryti gražiai, estetiškai. Kurti grožį gali tik menininko gyslelę ir estetinį pojūtį turintys gydytojai. Beje, gydytojai turi nuolat investuoti į savo kvalifikaciją: dalyvauti užsienio konferencijose, seminaruose, kad sužinotų naujoves ir jas pritaikytų. O taip pat pateiktų savo praktikos pavyzdžius užsienio gydytojams. Noriu pasidžiaugti, kad Biorevital klinika, pirmoji Lietuvoje per 25-erius nepriklausomybės metus, savo kosmetologinės chirurgijos praktiką pristatė tarptautiniame kongrese (apie apgamų šalinimą Surgitron aparatu) ir pelnė užsienio kolegų pripažinimą ir palaikymą. Dalis kongreso gydytojų patys pasinaudojo mūsų klinikos paslaugomis – šalino įvairius odos darinius, randus, nelygumus. Kolegų įvertinimas – paskata dirbti dar efektyviau ir kūrybiškiau.

 

Kaip mus rasti

Vilnius

Biorevital klinika
Švitrigailos g. 1-104
Tel. 8 655 32645

Kaunas

Ąžuolyno sveikatos centras
K. Petrausko g. 40, 4 kabinetas
Tel. 8 674 47746

 

Gydytojai

MDr. Aleksas Mickonas

Dirba: Vilniuje, Kaune